Kokias užduotis organizme atlieka magnis?
Magnis yra būtinas mineralas, kurio organizmas pats pasigaminti negali. Todėl pakankamą jo kiekį turime gauti su maistu.
Žmogaus kūne yra apie 25 gramai magnio, iš kurių didžiausia dalis (apie 60 %) yra kaupiama kauluose. Todėl mūsų skeletas yra didžiausias magnio rezervuaras organizme. Raumenims reikia dar 30 % magnio, o likusi dalis kaupiama minkštuosiuose audiniuose.
Magnis dalyvauja daugelyje mūsų organizmo procesų. Visos su energijos apdorojimu ir tiekimu susijusios funkcijos yra įmanomos tik dėl šio mineralo, nes jis yra fermentų sudedamoji dalis arba kofermentas. Tiesą sakant, be magnio mūsų organizmas visiškai negalėtų naudoti riebalų ar angliavandenių energijos gamybai.
Be to, jis užtikrina ląstelių sienelių stabilumą ir kontroliuoja jų pralaidumą. Magnis taip pat stabilizuoja sužadinamų nervų ir raumenų ląstelių, taip pat autonominės nervų sistemos nervų ląstelių ramybės potencialą.
Šis mineralas taip pat atlieka svarbų vaidmenį kaulų stiprumui ir netgi yra būtinas hormonų išsiskyrimui. Tik pakankama magnio koncentracija gali užtikrinti visų raumenų, įskaitant širdies raumenį, funkciją.
Todėl ne veltui magnis dar vadinamas „kaulų ir raumenų mineralu“.
Apibendrinant galima teigti, kad visų mūsų ląstelių, kaulų, dantų, audinių ir organų sveikatos bei funkcijų išsaugojimas priklauso nuo pakankamo magnio kiekio.
Koks yra dienos magnio poreikis?
Vokietijos mitybos draugija (DGE) nurodo vidutinį magnio kiekį sveikiems suaugusiesiems, kuris yra 300–400 mg per parą:
| Amžius | Vyriškasis/magnio kiekis | Moteriškas/magnio kiekis |
|---|---|---|
| 1–4 | 80 mg per parą | 80 mg per parą |
| 4–7 | 120 mg per parą | 120 mg per parą |
| 7–10 | 170 mg per parą | 170 mg per parą |
| 10–13 | 230 mg per parą | 250 mg per parą |
| 13–15 | 310 mg per parą | 310 mg per parą |
| 15–19 | 400 mg per parą | 350 mg per dieną |
| 19–25 | 400 mg per parą | 310 mg per parą |
| 25+ | 350 mg per dieną | 300 mg per parą |
Magnio trūkumo priežastys
Magnio trūkumas (hipomagnezemija) gali turėti daug priežasčių. Jos gali būti įvairios – nuo nepakankama absorbcija per mūsų mitybą, sutrikusi magnio absorbcija (rezorbcija), ašpadidėjęs magnio išsiskyrimas arba padidėjęs magnio kiekis stresinėse situacijose.
- Mityba: Kadangi mūsų organizmas pats magnio pasigaminti negali, turime užtikrinti pakankamą magnio kiekį su maistu. Vienpusė ar nesubalansuota mityba ar kitokios kitos dietos gali sukelti magnio trūkumą.
Ilgai verdant maistą, dalis magnio gali būti prarasta su vandeniu, kuriuo jis buvo naudojamas virimui. Taip pat gali sumažėti magnio kiekis labai perdirbtuose maisto produktuose ar jau paruoštuose produktuose. Padidėjęs alkoholio ar kavos vartojimas taip pat gali prisidėti prie padidėjusio magnio išsiskyrimo. - Sportas ir intensyvus fizinis krūvis: Sportuojant ar atliekant kitą intensyvų fizinį krūvį, organizmas praranda mineralus su prakaitu – tai taip pat taikoma ir magniui.
Kuo didesnis fizinis krūvis, tuo daugiau magnio bus pašalinta.
Tuo pačiu metu padidėja raumenų energijos poreikis, ypač fizinio krūvio metu. Adenozino trifosfatas (ATP) yra organizmo energijos nešėjas, kuris raumenyse susijungęs su magniu. Štai kodėl fiziškai aktyviems žmonėms ypač svarbu atkreipti dėmesį į šio mineralo papildymą. - Stresas: Deja, stresas daugeliui žmonių šiandien yra gana įprastas reiškinys. Iš tikrųjų tai turėtų būti tik trumpalaikė budrumo būsena kūnui, kuris mūsų protėviams buvo būtinas išlikimui.
Ypatingo streso metu mūsų organizmas išskiria tokius hormonus kaip adrenalinas ir kortizolis, o tai savo ruožtu padidina magnio suvartojimą, nes šis mineralas reguliuoja šių streso hormonų išsiskyrimą.
Jei nėra pakankamai „antistresinio mineralo“, gali susidaryti užburtas ratas: stresas eikvoja magnį, o tai savo ruožtu padidina magnio išsiskyrimą. - Nėštumas ir žindymas: Be magnio, nėštumo ir žindymo laikotarpiu vis labiau reikia daugelio maistinių medžiagų. Magnio koncentracija kraujo plazmoje gali ypač sumažėti paskutinį nėštumo trimestrą. Nėščios moterys turėtų suvartoti 310 mg magnio per parą, kad pasiektų apsauginį poveikį nuo komplikacijų.
Žindančioms motinoms magnio poreikis padidėja iki 390 mg per parą, nes kūdikis taip pat turi gauti magnio su motinos pienu. - Ligos ir vaistai: Tam tikros ligos arba absorbcijos sutrikimai gali lemti tai, kad su maistu gaunamas magnis nėra pakankamai absorbuojamas iš žarnyno. Pavyzdžiui, uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ar celiakija, gali sukelti magnio trūkumą.
Mineralo trūkumą taip pat gali sukelti padidėjęs magnio išsiskyrimas, pavyzdžiui, dėl medžiagų apykaitos ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, hipertireozė ar kitos virškinimo trakto ligos.
Kai kurie vaistai taip pat gali prisidėti prie magnio trūkumo atsiradimo. Pavyzdžiui, tai diuretikai, kontraceptinės tabletės arba kortizonas.
Galiausiai, magnio trūkumas taip pat gali būti genetiškai susijęs, tačiau taip nutinka retai.
Magnio trūkumo simptomai – blauzdų mėšlungis
Mūsų organizmui reikia magnio, nes jis atlieka esmines funkcijas. Maždaug 300 fermentų yra priklausomi nuo šio mineralo pagalbos – jis stabilizuoja skeletą ir atlieka svarbų vaidmenį perduodant dirgiklius iš nervų į raumenis. Ir, žinoma, jis yra būtinas raumenų susitraukimui.
Kadangi magnis yra būtinas daugeliui skirtingų organizmo funkcijų, magnio trūkumas ir jo poveikis paprastai negali apsiriboti vienu simptomu. Be to, magnio trūkumas gali tapti pastebimas tik po metų ar dešimtmečių ir sukelti juntamus simptomus. Tačiau blauzdų mėšlungis, ypač naktį arba sportuojant, yra vienas iš dažniausių nepakankamo magnio suvartojimo simptomų.
Visi kiti raumenų mėšlungiai, vokų trūkčiojimas, įtampa, galvos svaigimas, migrena ar šaltos rankos ir kojos taip pat gali rodyti mineralo trūkumą. Mažiau apčiuopiami pojūčiai, tokie kaip neramumas, silpnumas, nemiga ar jautrumas stresui, taip pat gali būti nepakankamo magnio kiekio simptomai.
Tačiau magnio trūkumas nebūtinai turi būti visų šių fizinių simptomų priežastis. Taip pat gali būti prastas tiekimas arba trumpalaikis magnio trūkumas. Tačiau tiems, kuriems dažniau pasireiškia prastos magnio būklės simptomai, geriausia pasitarti su gydytoju, kad išsiaiškintų priežastį.
Magnio trūkumo diagnozė
Magnio trūkumą paprastai diagnozuoja gydytojas, atsižvelgdamas į simptomus ir ligos istoriją. Norint įvertinti žmogaus magnio kiekį organizme, atliekamas kraujo tyrimas. Tačiau ankstyvoje stadijoje sunku diagnozuoti magnio trūkumą vien tik išanalizavus kraujo rodmenis.
Apie 59 % magnio yra kauliniame audinyje, o 40 % – raumenyse ir somatinėse ląstelėse. Tik 1 % magnio yra kraujo serume.
Esant trūkumui, organizmas iš pradžių išskiria magnį iš šių endogeninių saugyklų. Kaulinis audinys atlieka ilgalaikės saugyklos vaidmenį, o organai ir raumenys – greitosiose saugyklose, todėl kraujyje magnio kiekis iš pradžių išlieka pastovus. Magnio trūkumas matuojant magnio kiekį kraujyje tampa matomas tik tada, kai kaulų ir raumenų rezervuarai nebeužpildomi ir magnis nebegali būti išskiriamas.
Magnio kiekis nustatomas tiriant kraujo serumą. Normalios suaugusiųjų vertės yra nuo 0,7 iki 1,0 mmol/l. Trūkumas nustatomas, jei magnio koncentracija kraujyje nukrenta žemiau 0,65 mmol/l.
Magnio trūkumo gydymas
Magnio trūkumą dažnai galima gydyti maistinga ir subalansuota mityba; esant ryškiam magnio trūkumui, skiriami magnio preparatai.
Pavyzdžiui, čia yra visas vaistų formų spektras – nuo tablečių, dengtų tablečių, kapsulių, putojančių tablečių iki granulių paketėliuose. 400 mg magnio paros dozė dažnai gali pakakti magnio trūkumui pašalinti.
Tačiau gali praeiti kelios savaitės, kol trūkumas bus pašalintas. Iš esmės, esant ryškiam magnio trūkumui, reikėtų atlikti tyrimus dėl priežasties.
Ilgalaikės magnio trūkumo pasekmės
Ryškus magnio trūkumas gali pasireikšti ne tik gerai žinomomis nemaloniomis ūmiomis pasekmėmis, tokiomis kaip blauzdų mėšlungis ar nuovargis, bet ir turėti rimtų pasekmių sveikatai.
Tyrimai rodo, kad yra ryšys tarp magnio trūkumo ir išeminio insulto (kraujagyslių užsikimšimo smegenyse) rizikos.Ilgainiui taip pat padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nes hipomagnezemija skatina uždegiminius procesus, kurie gali padidinti kraujagyslių ligų, tokių kaip širdies priepuoliai ar trombozės, riziką.
Magnio trūkumo prevencija
Kadangi mūsų organizmas pats magnio pasigaminti negali, šį svarbų mineralą turime reguliariai ir pakankamai gauti su maistu. Magnio iš tikrųjų yra daugelyje maisto produktų.
Pavyzdžiui, didžiąją dalį magnio poreikio patenkiname iš grūdų produktų arba nealkoholinių gėrimų. Aukštos kokybės mineralinis vanduo gali būti geras magnio šaltinis. Kai kuriuose iš jų yra daugiau nei 80 mg magnio litre.
Šaltinis: „Doppelherz“ sveikatos žinios , Nuotrauka Stevenas Lelhamas įjungta Unsplash