Kiekviena mama nori savo vaikui paties geriausio, ir moteris gali pradėti to pamatus kloti dar šeimos planavimo etape, numatydama „tinkamą“ mitybos režimą. Juk viso nėštumo metu kūdikis turi būti aprūpintas maistinėmis medžiagomis per virkštelę. Žinoma, tai ne dvigubai daugiau maisto vartojimas nėštumo metu, o pakankamas tinkamų maistinių medžiagų kiekis. Pavyzdžiui, tinkamas kūdikio aprūpinimas folio rūgštimi yra būtinas jo sveikatai. Jau trokšdama vaiko, turėtumėte valgyti maisto produktų, kurių sudėtyje yra folio rūgšties, nes embrionui šio vitamino reikia ankstyvosiose nėštumo stadijose.
Tačiau reikia gerai pasirūpinti ne tik vaiku, bet ir mama. Nėštumo metu jūsų kūnas turi atlaikyti tikrą maratoną. Tačiau būtinai stebėkite suvartojamų kalorijų kiekį, nes po gimdymo sunku vėl numesti svorio. Jei jūsų mityba subalansuota ir daugiausia sudaryta iš šviežių, vietinių produktų, jau daug ką darote teisingai!
Folio rūgštis – pagalvokite apie ją anksti, kai norite vaiko
Daugeliui moterų folio rūgštis vadinama „nėščiųjų vitaminu“. Ne be reikalo, nes ji vaidina lemiamą vaidmenį vaiko vystymuisi nėštumo metu.
Jau nėštumo pradžioje moterims rekomenduojama vartoti folio rūgštį, nes lemiami ląstelių formavimosi ir dalijimosi procesai vyksta būtent tada, kai jos laukiasi. Iš nervinio vamzdelio išsivysto nugaros čiulpai ir smegenys. Pavyzdžiui, susiformuoja jau 18-tą nėštumo dieną, o šiam procesui skubiai reikalinga folio rūgštis. Tačiau šiuo metu dauguma moterų dar net nežino apie savo nėštumą. Todėl idealiu atveju jos turėtų papildyti folio rūgštį iš karto nutraukusios kontraceptikų vartojimą.
Folio rūgštis ne tik palaiko sveiką kūdikio kūno ląstelių vystymąsi, bet ir prisideda prie kraujo susidarymo bei motinos audinių augimo. Tiek gimda, tiek motinos pilvo ertmės audiniai dabar sparčiai auga.
Nėštumo metu folio rūgšties paros poreikis padvigubėja nuo 0,4 iki 0,8. mg. Tačiau, remiantis 2008 m. Nacionaliniu vartojimo tyrimu, folio rūgšties kiekis nėra optimalus, ir daugelis moterų pradeda nėštumą negaudamos jos pakankamai.
Taip pat žindymo laikotarpiu reikėtų užtikrinti pakankamą vitaminų vartojimą, nes folio rūgštis palaiko kūdikio vystymąsi ir augimą net ir tada.
Maisto produktai, kurių sudėtyje yra folio rūgšties:
- Baltosios pupelės
- Kviečių gemalai
- Lapinės daržovės, pavyzdžiui, rukola arba brokoliai
- Subproduktai, pavyzdžiui, veršelio arba paukštienos kepenys
- Lęšiai
- Pomidorai
- Nasė
- Viso grūdo produktai
Dėmesio: Maisto produktus elkitės atsargiai. Folio rūgštis yra jautri, todėl ją reikia saugoti nuo karščio, deguonies, vandens ir šviesos.
Omega-3 – svarbios mamai ir vaikui
Mūsų sveikatai gyvybiškai svarbūs ne tik vitaminai, mineralai ir mikroelementai, bet ir sveikieji riebalai. Ypač sveikatą gerinantys riebalai yra polinesočiosios omega-3 riebalų rūgštys, tokios kaip eikozapentaeno rūgštis (EPA) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHA). Geri šių riebalų šaltiniai yra jūros žuvys, tokios kaip silkė, lašiša ir skumbrė.
Riebalų rūgštis DHA atlieka svarbų vaidmenį smegenyse, nes ji reikšmingai dalyvauja signalų, kurie pirmiausia įgalina mąstymo procesus, sujungime ir perdavime.
Negimęs kūdikis jau įsčiose pagamina omega-3 riebalų rūgštis savo smegenyse ir akių tinklainėje. Jei motina gauna pakankamai EPA ir DHA, tai ir vaikas gauna pakankamai, nes ji perduoda omega-3 riebalų rūgštis savo kūdikiui per virkštelę.
Tačiau koks yra nepakeičiamųjų omega-3 riebalų rūgščių kiekis vaikų ir suaugusiųjų organizme? Deja, jis dažnai neatitinka mitybos draugijų rekomendacijų. Daugelis žmonių valgo gerokai mažiau žuvies nei rekomenduojama, o 16 % Vokietijos piliečių visiškai nevalgo žuvies. Vaikų ir paauglių organizme omega-3 riebalų rūgščių kiekis taip pat dažnai yra nepakankamas, nors daugelis tyrimų teigia, kad vaikai taip pat turėtų gauti pakankamai omega-3 riebalų rūgščių.
Problema: ypač vaikai nemėgsta valgyti žuvies kelis kartus per savaitę, kad pasiektų rekomenduojamas omega-3 riebalų rūgščių normas. Tokiais atvejais gera alternatyva galėtų būti tinkamų maisto papildų vartojimas. Specialiai vaikams sukurtos skanios gelio tabletės arba „Doppelherz Omega-3 FLÜSSIG“ su vaisių skoniu.
Jodas – būtinas skydliaukei
Lygiai taip pat, kaip folio rūgštis vadinama nėštumo vitaminu, jodas yra susijęs su skydliauke ir skydliaukės hormonais. Šio mikroelemento reikia tiek motinai, tiek kūdikiui.
Nėštumo metu moters skydliaukės hormonų gamyba padidėja iki 50 % dėl užsitęsusių medžiagų apykaitos procesų.
Augantis kūdikis skydliaukėje pradeda gaminti hormonus jau 12-ąją nėštumo savaitę. Šie hormonai, be kita ko, reikalingi centrinės nervų sistemos vystymuisi. Be to, jodas reikalingas normaliam kūdikio augimui.
Dabar tampa aišku, kodėl jodas turėtų būti tiekiamas į vaiko kraujotaką. Nėščioms moterims rekomenduojama paros norma yra 260 µg.
Deja, net ir įprastai reikalingas 200 kiekis Vokietijos mitybos draugijos duomenimis, daugelis žmonių nepasiekia reikiamo µg kiekio. Taip yra todėl, kad tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės maisto produktuose yra mažai jodo.
Tačiau geras jodo šaltinis yra vandenynas. Jūros žuvys, tokios kaip silkė, saida ir menkė, arba jūros gėrybės, yra gausios jodo. Tačiau pienas ir pieno produktai taip pat tiekia šį mikroelementą. Jodo taip pat dedama į kai kurias valgomąsias druskas, kurios vėliau žymimos kaip „joduota valgomoji druska“.
Jodas maiste
(200 µg jodo yra :)
- 50 g saidos
- 150 g midijų
- 400 g tuno
- 1 kg špinatų
Dėmesio: jūros dumbliai ir dumbliai yra pilni jodo. Jų nereikėtų valgyti per dažnai, nes per didelis jodo kiekis ilgalaikėje perspektyvoje yra nesveikas.
Šaltinis: Doppelherz